Fotografo aistra - paukščiai

Klubo „Fotojūra“ narys, fotografuojantis nuo dešimties, kadaise ėmėsi portretinio žanro, aktų, gyvenimiškų akimirkų, gamtos vaizdų, tačiau prieš trejetą metų nusprendė, kad jo „arkliukas“ – paukščiai. Spurdantys, grakštūs, baikštūs, sunkiai prieinami, įvairiaspalviai, beprotiškai žavūs gyvosios gamtos sutvėrimai:

- Paukščio „portrertas“ – nuostabi akimirka, kurią fotografuodamas užfiksuoji tik vieną ir paskutinį kartą. O to vienintelio kadro, kuris būtų puikus tiek pačiam, tiek jį stebinčiam, fotografuodamas ieškai ne vienerius metus, - sako Eugenijus.

Šiandien E.Kavaliauskas savo darbus skaičiuoja tūkstančiais, rengia personalines, jungtines parodas su kitais fotografais, vieną po kito skina laurus ir toliau skriaudžia savo šeimą, dalį jos finansų investuodamas į mylimą užsiėmimą.

Šiandien Tauragės pilies bokšte įsikūrusioje fotogalerijoje Lietuvos mėgėjų klubas „Birdpix.LT“ pristato respublikinę fotografijų parodą „40-ties paukščių diena“, kurioje eksponuojami ir E.Kavaliausko darbai.

Prieš 40 ir daugiau metų 

Gimė Eugenijus 1960 metais Tauragėje. Augo ant Jūros upės kranto, nuostabiame Vymerio kalno gamtos prieglobstyje. Mokėsi tuometėje II-ojoje vidurinėje. Tarnauti pakvietė tarybinė armija. Po dvejų metų grįžo į gimtąjį miestą, kur jo laukė mylima mergina. Sako, kad su ja viena gyvenimo kryptimi žiūrėjo dar būdamas visai vaikėzas. Vedė. Su žmona Liuda, šiandien tauragiškių pažįstama kaip dantų protezuotoja, susilaukė dviejų atžalų – dukros Kristinos ir sūnaus Juro.

Ilgus metus su žmona sėkmingai vysto nuosavą verslą, dukra baigia studijuoti Medicinos universitete, sūnus – gimnazistas. Ne vienerius metus Eugenijus dirba kartu su Liuda. Tačiau galvoje jam vis sukasi mintys apie naujus išbandymus fotografijoje. Liuda ne kartą vyrui yra sakiusi, kad dirbti šeimai jis turįs dieną, o hobis turi būti „daromas“ miego sąskaita.

O Eugenijui vis kirba galvoje: kokį paukštelį šiąnakt ar ankstų rytą pavyks „pagauti“, iš kokio kampo su fotoaparatu sėlins prie jo, koks pavyks kadras?

Mobilusis ne skamba, o čiulba 

Bekalbant su Eugenijumi, suskambėjo jo mobilusis telefonas. Tai yra ne suskambėjo, o sučiulbėjo. Tada supratau, kad paukščiai jam dominuoja ne tik fotografijose.

Fotografuoti paukščius E.Kavaliauskas svajonę puoselėjo jau seniai, tačiau jį kankino vienas klausimas - kaip prie jų prieiti? Tykodavo Eugenijus sparnuočių anksti rytais įvairiose vietose, visaip save „lankstydamas“, kad tik pagautų norimą kadrą. Pasak fotografo, iš tūkstančio darbų būna gal tik viena kita fotografija, verta dėmesio:

- Manau, kad žmogus visą gyvenimą ieško. Būdamas 40-ties suvokiau, kad metai ritasi į kitą būties pusę ir reikia skubėti veikti, iš supančio pasaulio ne imti, bet duoti jam. Tuomet nutariau pirmiausiai atiduoti duoklę gamtai. Taip ir pradėjau gamtoje ieškoti to, kuo galėčiau pasidžiaugti pats ir pradžiuginti kito akį. Supratau, kad reikia skubėti gaudyti žavingas akimirkas, kurios nebegrįš. Juolab, kad pajutau, jog gamtoje pradėjau įžvelgti tai, ko anksčiau, regis, nematydavau. Ir suvokiau, kad mes gamtai nereikalingi – mes tik drumsčiame ją. Kad ir, pavyzdžiui, paukščiai – jie gi niekada nepozuos, - pasakoja fotografas.

Turi 1000 tulžio nuotraukų 

Fotografuoja Eugenijus dažniausiai Tauragės apskrityje – Pagramančio regioniniame parke, prie Jūros upės, ant Vymerio kalno. Darbus skaičiuoja tūkstančiais. Sako, kad fotografijų turi sukaupęs apie 80 tūkstančių, tačiau vertų dėmesio - gal tik kelios dešimtys. Pavyzdžiui, turi per 1000 tulžio nuotraukų, tačiau tik vieną vertina kaip pavykusią.

Menininkas sako, kad Lietuvoje registruotos 362 paukščių rūšys. Norėtų nufotografuoti visus, tačiau „pagauti“ kol kas pavyko 100 skirtingų sparnuočių. Kiti, sako, nepasiekiami, nes pasaulis, pasak Eugenijaus, kinta kasdien ir negrįžtamai: ką pamatėme šiandien, didelė tikimybė, kad ryt nebepamatysime.

Šeimoje - be fotoaparato 

Eugenijus tikina, kad bosas jų šeimoje – žmona. Jis paneigia mitą, kad vyras – šeimos galva, ir mano, kad moteris laiko net ne tris namo kampus, kaip įprasta sakyti, o visus keturis. Tačiau tai nereiškia, kad Eugenijus jaučiasi prispaustas po žmonos padu. Jiedu abu gamina valgį, vakarais aptarinėja per dieną nuveiktus darbus.

Paukščiai, jų giesmės – ne tik Eugenijaus fotografijose, mintyse, mobiliajame telefone, tačiau ir namuose. Tiksliau vienas, bet geras, patikina vyras:

- Kai manęs nėra namuose, su žmona bendrauja kalbanti papūga, vardu Feliksas. Kai tik ko Feliksas užsinori, sako: „Ateik čia“, yra labai mandagus, dažnai kartoja: „Labas“. Gražiai skanduoja: „Labas, Lietuva“, na, o vakarais, kad neužmirštume, kada eiti miegoti, primena: „Eik miegoti“, - greitakalbe savo egzotiškąjį įnamį giria pašnekovas. - Kad namie būtų daugiau gyvybės, kai manęs nėra, dažnai lojimu apie save primena dobermanė Tera.

Pasiekimai ir planai 

Po dvejų metų, minėdamas savo 50-metį, fotografas planuoja surengti personalinę parodą pilies bokšte įsikūrusioje fotogalerijoje. Ekspozicijoje, žinoma, fotografijos meno mėgėjams jis pateiks kelias dešimtis darbų, kuriuose – Eugenijaus aistra – paukščiai.

Iki šiol E.Kavaliauskas yra surengęs vieną personalinę parodą, dalyvavo keliose klubo „Fotojūra“ rengtose parodose. Pernai Labanore rengtame konkurse „Lietuvos spaudos fotografija“ laimėjo II-ąją ir III-ąją vietas už darbus, kuriuose į vertintojus žvelgė Eugenijaus „sumedžioti“ sparnuočiai. Šiemet keli autoriaus darbai puikuojasi kasmet leidžiamame klubo „Fotojūra“ fotografijų almanache.