Rolandas Žalgevičius daug kam pažįstamas kaip televizijos reporteris nuolat filmuojantis potvynio zonoje. Pagaliau sulaukėme jo kūrybos publikacijų ir įvertinimo. Pavasarį Šilutėje visuomenei pristatyta knyga „Šilutė. Potvynis ir jo žmonės“. Didžiąją knygos dalį sudaro Rolando fotografijos. Maloni staigmena jo kūrybos gerbėjams - „Auksinio kadro“ nominacija šiuometiniame spaudos fotografų kūrybos konkurse. Turime progą ne tik pamatyti, bet ir save parodyti potvyniui. Realybėje jis tiesiog pabėgtų nuo mūsų. Tačiau, šiandien nėra pavojaus, jog pavėluosime ar ko nors svarbaus nepastebėsime. Talentingo fotografo akis tą padarė jautriau, dėmesingiau, kelis kartus geriau už mus.
Virpantis estetinio jausmo ir gamtos nuotaikų siūlas susiuva mus į darnią pažinimo visumą. Gamtos stichija, kiekvienais metais užsukanti į Nemuno žemupį, turi savo dėsnius, kuriuos reikia pažinti -gyvenimo ritmą, prie kurio privalu prisitaikyti, charakterį - su kuriuo dera susigyventi. Be šių dalykų suvokimo foto aparatas nesugebės perteikti gamtos delnuose slypinčios paslapties: ant paukščių sparnų parneštos pavasario aistros, dygstančioje žolėje šviečiančio gyvybės paveikslo, dangaus drobėje debesimis ir saulėlydžiais išsiuvinėtos ramybės. Argi nesmagu, jog, nesušlapę kojų, sielą galime apšlakstyti Rolando Žalgevičiaus sugautu gyvenimo tiesos vandeniu.
Eugenijus Skipitis
