 |
| Fotografas Saulius Jokužis |
Dėmesingiau paskaitęs pamatai, kad S raidė turi kitokią semantinę prasmę negu plazminio televizoriaus ekrano kampe. Skaitai: „
Sauliaus Jokužio fotokompografijos paroda „Era-S“ . Pradedi geisti tos eros fotografijų.
Styguodamas šios parodos anotaciją mėginau išvengti autoriaus biografijos faktų, norėdamas tik šiek tiek padžiazuoti kūrinių temomis. Bet kaip tu, žmogau, apseisi be tradicinio kankano. Taigi kam reikia: Sauliaus Jokužio pirmas gimtadienis įvyko 1953 m. Gargžduose. Vos pradėjęs vaikščioti Jokužių Sauliukas puolė prie meškerės, bet pargriuvo ant fotoaparato. Taip ir užaugo viena akim fotografas, antra ranka – meškeriotojas. Kitos kūno vietos, anot jo, skirtos duonai užsidirbti ir šiokiems tokiems smagumams. S.Jokužis yra spaustuvės savininkas, išleidęs nemažai padorių knygų.
Kai susėdę Tauragėje fotografo Romualdo Vaitkaus „kamarikėje“ apžiūrinėjome į parodą atvežtus darbus, tradiciškai paklausiau Sauliaus, kaip gimė parodos idėja. Jis tarstelėjo, kad „pačio pačiausio stebuklo dar neišlaužė“, kad dar ir pats nežino, kur meninių ir techninių galimybių riba. Erotikos jo darbuose yra tiek, kiek jos reikia prasmingiausiam jausmo ar emocijos klodui parodyti. Vyro ir moters pasaulis yra priešingybių jungtis ir niekas nežino, kokios dvasinės iškrovos mums reikalingos arba kaip jų pasiekti. Dabar atviro kūno fotografijoje – kiek nori ir kaip nori. Vaizdinių laukas darosi nudilęs lyg vinilo plokštelė. Nori ar ne nori, tenka ieškoti kitokios savo minčių transformacijos, vaizdo, išraiškos formos.
– Moteris kartais atskleidžia paslaptį. Kiek, priklauso nuo to, kas ir kaip tos paslapties ieško. Džiaugiuosi, kad turiu galimybę dalyvauti tame procese. Pirmoji šio ciklo paroda gimė tarsi bepokštaujant. Pasižadėjau vienos Klaipėdos galerijos direktorei Violetai Jusionienei pasirodyti tautiečiams Valentino dienos proga. Žinodama, kad kitaip manęs neprispaus, Violeta Klaipėdos miesto laikraščiuose išspausdino skelbimus apie būsimą parodą. Teko gerokai paplušėti, kad nebūčiau užmėtytas negarbės akmenimis. Rezultatas išėjo gal ne visai toks, koks dabar yra. Kadangi jau jaučiuosi keliais centimetrais tobulesnis, manau, kad už pirmaprades klaidas tauragiškiai manęs fotogalerijoje nenukryžiuos. Pirmos parodos buvo gerokai realistiškesnės. Visi atradimai ir praradimai turi susigulėti, kad žinotum, kaip eiti toliau. Laikas yra sveikiausias vertintojas ir saikingiausias menotyrininkas, juo ir pasitikėkime, – sako Saulius.
Eugenijus Skipitis „Tauragės kurjeris“
