Stasio Paškevičiaus gyvenimas daugelį metų buvo susietas su radiju, elektronika, lazeriais, dabar – scenos technine įranga. 1973–1985 m. S.Paškevičius dirbo Melioracijos ministerijos statybos laboratorijos Lazerių skyriaus viršininku, 1985–1987 m. – Statybos ministerijos Lazerinės grupės vadovu. Šia tema yra parašęs tris monografijas. Nuo 1991 m. tapo „Scenos techninio serviso“ generaliniu direktoriumi, nemokamai rengė scenas ir instaliacijas Sąjūdžio renginiams. Šioje srityje dirbdamas įregistravo per 20 Lietuvos rekordų: didžiausia lauko scena (po 1990 m.), didžiausias kabantis kryžius (popiežiaus vizito metu), 60264 lempučių iliuminuota Kalėdų eglė Vilniaus Rotušės aikštėje ir kiti.
59-erių fotografas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų. Kūrybingas, idėjomis ir noru veikti žaižaruojantis S.Paškevičius gyvenimas jį suvedė su turtingo likimo menininkais, politikos žmonėmis ar tiesiog bičiuliais, kolegomis, sieladraugiais. Asmeniniai pomėgiai, interesai, reikšmingi visuomeninio gyvenimo įvykiai leido šiuos žmones pažinti iš arčiau, „įlįsti“ į jų vidų, o būnant ten – nuspausti fotoaparato užrakto mygtuką. Gal dėl to S.Paškevičiaus „Draugų portretai“ ne tik juos sušildo.
EUGENIJUS SKIPITIS -„Tauragės kurjeris“
